Švelnumas, kaustytas geležimi
Ketvirtokai žengia į karingųjų vikingų epochą! Atrodytų, tikra pražūtis mokytojai Jurgitai, įpratusiai švelnumu ir ramybe gobti vaikus...
Tačiau Valdorfo mokykloje niekada nesi vienas. Kai pečius suremia tėčiai- vyrai ąžuolai, ir trapiosios mamytės, ir švelnioji mokytoja tikrom vikingėm pasijunta... O svarbiausia- vaikai!
Tėčiui Laurynui pasiūlius ir visiems entuziastingai pritarus, su Rimo, Astos bei Eligijaus pagalba parūpinus plaustus, buvo surengtas įspūdingas, tikros drąsos reikalaujantis vandens žygis.Jam iš anksto ruošėsi ir mamytės- Eglė pasiuvo vikingų kepures, Živilė pagamino pergamento lapus, Erika sueiliavo priesaiką.
Plaustais ketvirtokai įveikė kelią nuo Kauno iki Kulautuvos. Genialiai paprasta Vyganto idėja- ant vieno plausto plukdyti duoną, ant kito- sūrį bei mėsytę, ant trečio- gėrimus- akimirksniu atgaivino Nemune senąją vikingų prekybą ir mainus.Vyriškai ištvėrę didžiojo vikingo Rimo skirtus išbandymus ir iškilmingai davę priesaiką, vaikai gavo vikingų pažymėjimus. Pirštais antspauduotas raštas, liudijantis jų įžengimą į vikingų epochą, dabar kabo garbingoje vietoje ant sienos!
Rasa Mickevičiūtė

