„Angelai laukia, kad jiems atsilieptume...“ ( B. Jorgenas )

Didinga giesme Valdorfo mokykloje kasmet suskamba archangelo Mykolo vardas.

Antroposofų teigimu, net iškiliausios istorinės asmenybės tėra įrankiai aukštesnės sąmonės, vedančios į didelį tikslą ištisas tautas. Ši jėga- archangelai. Šiandien saulės zenito, kardo smaigalio gaida skamba Mykolo vardas.

Rūmais virstančioje pirmokų klasėje kasmet atgyja viduramžių legenda apie šv. Mykolą ir karžygį Jurgį. Kokiomis akimis žvelgia pirmokėliai į savo tėčius- karalius ir karžygius, mamas- karalaites ir angelus, pasaulį, vaivorykštės spalvomis tviskantį! Ir kaip didingai įšventinami mažieji į riterius! Kiekvienas klaupiasi ir lenkia galvą prieš šviesos karžygio kardą, gurkšteli stiprybės gėrimo iš sidabrinės taurės, o keliasi su švytinčia karūnėle ant galvos. Juk kardai ir ietys sutrupa į šipulius, o prieš Dievo širdin įdėtą žvaigždės šviesą slibinas bejėgis...

Šviesos karžygys linki nugalėti meile, tiesa, nesudrumsčiama sielos ramybe, akindamas suaugusius darsyk paklausti savęs: ar tai nėra pati sunkiausia, bet pati svarbiausia gyvenimo pamoka? Šv. Mykolo šventė atveria dangaus šviesos akivarus- jų trauka stipresnė už tirštėjančią rudens tamsą.

Rasa Mickevičiūtė