de | en | lt

Pradžia / Naujienos / Mokykla – gyva būtybė

Mokykla – gyva būtybė

Kalbėdami apie žmonių suburtus ir organizuojamus kolektyvus visada turime turėti mintyse du pagrindinius aspektus, tai matomą – išorinį ir nematomą – vidinį pasaulius. Du skirtingi pasauliai veikiantys, vadovaujantis materialiais ir dvasiniais dėsniais.

Imant šiuos du pasaulius vertinti ir lyginti, gauname iš anksto nuspėjamus rezultatus vienas mažytis ir veik nematomas pasaulėlis, kitas pasaulis grandioziškas akivaizdžiai persvarą lemiantis faktorius užgožia vidinius nepastebimus darbus. Taip atsiveria stipriosios ir silpnosios sąveikos komunikacija, nelygi kova. Įsijungia nuojauta, kad vidinis darbas nuolatos dirbamas tik jis, kaip užburtas nesimato.

Vidinis permatomai nematomas pasaulėlis panašus į aisbergo viršūnę vos kyšančią iš vandens, tačiau kiekvienas žinome ir nujaučiame po vandeniu slypinčią galingą jėgą – neaprėpiamą dvasinio pasaulio tinklą.

Išorinis apčiuopiamas pasaulis pribloškia savo akivaizdumu, tačiau jis perdėm aiškus ir konkretus, įrėmintas. Dažnai viską vertiname pagal išvaizdą, remiamės pirmu įspūdžiu, labai retai stengiamės žvelgti giliau. Mokykla taip pat turi du pasaulius, du veidus matomą ir nematomą. Nematomą pusę nujaučiame, nes mokykla gyvų žmonių būrys gali būti išjaučiamas. Žinoma, kaip visuomet neapseiname be simpatijų ir antipatijų, toks mūsų emocijomis grįstas gyvenimo kelias. Tai žinant, galime atsiriboti nuo emocinių poveikių. Žinoma, Valdorfo mokykla, tai santykių, ryšių ir jausmų mokykla pirmiausia - vidinio pasaulio mokykla.

Esame labai jautrūs ir išoriniai įtakai imlūs, mus pribloškia atsitiktinai išgirsti faktai, suirztame ir trokštame neatidėliotinų pokyčių. Atkakliai siekiame išorinio blizgesio ir stabilaus patikimumo, nes mus tai nuramina.

Bet ar mes susimąstome apie augimo kelią, ar mes patys kartu su savo vaikais esame tame augimo kelyje, ar mes kartu su mokykla išgyvename augimo procesą??

Augimo procesas negali būti suplanuotas ar įsivaizduotas pagal iš anksto nupieštą paveikslą, jame visada yra nuosavos eterinės gyvybės pilnos augimo jėgos, kuri pati modeliuoja ir kuria augimą.

Prisiminkime augalo metamorfozes ir fenomenologinį mąstymą ir pažiūrėję į ąžuolo sėklą galėtume įsivaizduoti, kad iš gilės gali išaugti toks stiprus medis?

Taip mes žinome pasaulyje yra daugybė Valdorfo mokyklų, kurios puikiai funkcionuoja ir duoda vaisių, tačiau ar mes domėjomės jų augimo keliu.

Mes matome tik išorinę tų mokyklų pusę, neužmirškime visada gyvuoja du pasauliai. Tėvai ir vaikai, vaikai ir mokytojai tų pasaulių sandūros susitinkančios dirbti nematomą darbą dažnai pasmerktą būti nematomu, tačiau stipriai jaučiamu. Gyva būtybė gyva dėka darniai ir efektyviai veikiančių vidaus organų, kurie yra nematomi, tačiau esminiai.